2017.09.20 12:29:22
Narių Apklausa
Kokia žymiausia pasaulio kompanija?





















Kad galėtum balsuoti, turi prisijungti.

Apklausų Archyvas
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Prisijungę Vartotojai
· Prisijungę Svečiai: 1

· Prisijungę Nariai: 0

· Iš Viso Narių: 2,720
· Naujausias Narys: JeffreyGeerjexT
Dėl Visagino Atominės Elektrinės (Energetikos ministerijos atsakymai Ž.Šilgaliui)
Lietuvos aktualijosPateikiame atsakymus į Jūsų klausimus.

1. Ar branduolinės energetikos atsisakančios Vakarų valstybės klysta? Vokietija iki 2020 m. nusprendė atsisakyti branduolinės energetikos. Italija, Austrija, Šveicarija, Belgija ir daugelis kitų Vakarų valstybių jau atsisakė minčių apie branduolinę energetiką. Ar kas nors pasidomėjo, kodėl jos tai padarė?

Šiuo metu 30 pasaulio valstybių veikia 433 branduoliniai reaktoriai, kurių elektrinė galia siekia 372.010 GW (tūkst. MW), tai sudaro apie 14 procentų visos pasaulio pagaminamos elektros energijos. Europa viršija šį vidurkį – čia branduolinei energijai tenka apie 30 procentų visos Europoje pagaminamos energijos. Akivaizdu, kad branduolinė energetika ir toliau yra aktyviai plėtojama – net 14 pasaulio šalių stato 65 branduolinius reaktorius, dar 160 reaktorių planuojama statyti 27 pasaulio valstybėse. Nors Vokietija nusprendė iki 2022 m. uždaryti visas šalyje veikiančias AE, tačiau jų neatsisako Prancūzija, Didžioji Britanija, Suomija, Švedija, JAV, Kinija ir kitos valstybės. Be to, reikia pažymėti, kad sprendimai išjungti atomines elektrines iškart lemia elektros kainą. Vokietijoje paskelbus apie 7 atominių elektrinių laikiną išjungimą bazinės apkrovos elektros kainos pašoko 11 procentų ir šiuo metu yra trečios pagal dydį Europoje – siekia apytiksliai 25,5 eurocentų už kilovatvalandę (88 centai už kWh). Po Fukušimos nelaimės sustabdžius atomines elektrines Japonijoje elektros kaina gerokai išaugo ir tapo didžiausia visose Azijos šalyse. Elektra Japonijoje vidutiniškai kainuoja 22,6 jenų už kilovatvalandę (maždaug 76 centai).
Daugiau informacijos: http://world-nuclear.org/info/reactors.html

2. Ar nemanote, jog Lietuvos energetinę nepriklausomybę gali užtikrinti kiti planuojami energetiniai projektai, o ne VAE? Kodėl praktiškai nieko nepadaryta kuriant atsinaujinančios energijos šaltinius? Ar tikrai energetinės priklausomybės problemos neišspręs kiti jau vykdomi ar numatyti energetiniai projektai ir VAE yra vienintelė išeitis vadovaujantis iš priklausomybės nuo Rusijos dujų?

Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas strateginis tikslas – integruotis į Europos energetikos sistemas, sumažinti priklausomybę nuo vienintelio šaltinio ir didinti elektros energijos šaltinių įvairovę bei energijos tiekimo patikimumą. Visagino atominė elektrinė reikalinga siekiant patenkinti bazinės elektros generacijos poreikį ir šalies elektros energijos paklausą 2020 m. (12–14 TWh per metus). Įgyvendinus šią strategiją branduolinė energetika su energija, gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, užtikrins optimalią elektros energijos pasiūlos struktūrą.
Priimant sprendimą dėl Visagino AE projekto buvo išnagrinėtos visos galimos bazinės elektros energijos gamybos Lietuvoje alternatyvos: atominė jėgainė, anglį ir dujas deginančios elektrinės. Branduolinė energetika pripažinta kaip geriausias būdas užtikrinti būtiną šaliai bazinę elektros gamybą dar ir dėl to, kad Lietuva turi visą reikiamą infrastruktūrą branduolinei energetikai plėtoti, reguliavimo institucijas ir patirtį. Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra svarbūs ir toliau bus naudojami, tačiau dėl nepastovios generacijos šie šaltiniai negali užtikrint bazinės elektros gamybos, kuri yra būtina, kad visa šalies energetikos sistema veiktų stabiliai ir ekonomiškai.
Siekiama, kad atsinaujinantys energijos ištekliai 2020 metais gamintų ne mažiau 20 procentų Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Vadovaujantis LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, perdavimo tinklo operatorius akcinė bendrovė LITGRID AB 2012–2020 m. užtikrins galimybes įjungti tokią atominės elektrinės generaciją į tinklą:
1) vėjo elektrinių įrengtoji suminė galia bus padidinta iki 500 MW;
2) hidroelektrinių įrengtoji suminė galia bus padidinta iki 141 MW;
3) saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia bus padidinta iki 10 MW;
4) biokuro elektrinių įrengtoji suminė galia bus padidinta iki 355 MW.
Daugiau informacijos:
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija – http://www.enmin.lt/lt/uploads/energetines_nepriklausomybes_strategija.pdf
Visagino AE verslo planas – http://www.vae.lt/files/Visagino_AE_projekto_verslo_planas.pdf

3. Kodėl Lietuvai, o ne partneriams teks visa rizika avarijos VAE atveju? Jei VAE yra regioninis projektas ir Lietuvos dalis tik 38 procentai, tai kodėl mūsų šaliai tenka 100 procentų rizikos galimos avarijos atveju? Ar kiti VAE potencialūs akcininkai įsipareigoja prisidėti prie avarijos pasekmių likvidavimo kaštų padengimo, šiems kaštams viršijus draudimo išmokas? Jei taip – tai kokiomis garantijomis šie įsipareigojimai pagrįsti? Koks bus maksimalus draudimo žalos dydis ir koks draudimo mokestis bus mokamas?

Už Visagino AE projekto įgyvendinimą bus atsakinga tarptautinė projekto įgyvendinimo bendrovė, kurios akcininkai – Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės ir strateginis investuotojas Japonijos bendrovė „Hitachi“. Šiuo metu vyksta derybos su Projekto bendrovės potencialiais akcininkais dėl šios bendrovės įsteigimo ir akcininkų sutarties nuostatų.
Atsakomybės už branduolinę žalą, taip pat ir branduolinės avarijos padarinių likvidavimo klausimus reglamentuoja tarptautiniai teisės aktai. 1963 m. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą – vienas jų. Lietuva šią konvenciją yra ratifikavusi dar 1993 m., todėl privalo vadovautis jos nuostatomis. Ši konvencija nustato absoliučią operatoriaus atsakomybę už branduolinę žalą, kurią jis pagal tarptautines konvencijas privalo apdrausti arba kitais būdais užtikrinti šias lėšas. Tam tikslui tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai numato operatoriaus pareigą apdrausti branduolinės energetikos objektą arba kitais būdais užtikrinti šias lėšas. Konvencijoje taip pat numatyta, kad branduolinę elektrinę priimančios šalies prievolė prisiimti atsakomybę kompensuoti branduolinę žalą iki konvencijoje numatytos ribos, jei operatoriaus ir draudimo lėšų nepakaktų.
Šiuo metu remiantis Vienos konvencija Lietuvoje yra nustatyta apie 300 mln. dolerių operatoriaus atsakomybės už branduolinę žalą riba, ir šiai sumai operatorius privalo apsidrausti. Draudimo įmokos bus mokamos iš operatoriaus lėšų. Numatyta, kad draudimo įmokos bus mokamos proporcingai investuotojų akcijų daliai projekto bendrovėje, todėl Lietuvai teks ne 100, bet 38 proc. operatoriaus draudimo įmokos.
Daugiau informacijos:
Visagino AE verslo planas - http://www.vae.lt/files/Visagino_AE_projekto_verslo_planas.pdf
Koncesijos sutartis - http://www.enmin.lt/lt/naujienos/KS_LT_final.pdf

4. Kodėl kitos šalys nestato tokių BWR reaktorių (verdančio vandens), kokį planuoja pasistatyti Lietuva? Paskutinis BWR reaktorius ne Japonijos teritorijoje buvo prijungtas prie elektros tinklų 1995-aisiais Meksikoje. Šiuo metu pasaulyje statomi 65 reaktoriai, tačiau iš jų tik 4 BWR reaktoriai, bet ir jų statybos vėluoja bei išlieka atviras klausimas, ar jie kada nors bus paleisti.

Iš šiuo metu pasaulyje eksploatuojamų 433 branduolinių reaktorių suslėgto vandens reaktoriai PWR sudaro apie 60 procentų, o verdančio vandens reaktorių BWR rinkoje yra apie 20 procentų. BWR reaktoriai yra eksploatuojami Japonijoje, JAV, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, kitose šalyse.
Didesnį suslėgto vandens reaktorių PWR paplitimą lėmė tai, kad šiai technologijai sukurti buvo panaudota jau anksčiau karinėms reikmėms sukurta pramonė ir infrastruktūra. Todėl branduolinės energetikos vystymosi pradžioje suslėgto vandens reaktoriai PWR labiausiai išplito tokiose šalyse kaip Rusija, Prancūzija, Kinija, JAV, kurios turėjo savo karines branduolines programas. XXI amžiaus pradžioje prasidėjus naujai branduolinės energetikos statybų bangai plėsti branduolinę energetiką pirmiausia vėl suskubo tos šalys, kurios dėl branduolinės energetikos naudojimo karinėms reikmėms buvo išlaikiusios tiek reikiamą pramonės potencialą, tiek specialistus, tiek ir kompetenciją. Tai ir nulėmė dabartinį masinį PWR reaktorių statybų bumą tokiose šalyse kaip Rusija ir Kinija. Kitaip sakant, šalys stato tokios technologijos reaktorius, kokiems gaminti turi funkcionuojančią pramonę ir mokslinę bazę.
Verdančio vandens reaktoriai BWR jau iš pačių pradžių buvo kuriami ne karinėms reikmėms, o išskirtinai energetikai, skiriant maksimalų dėmesį jų saugumui. Pasaulio energetikos rinkai BWR reaktorius tiekia arba tiekė ne tik jų pradininkė General Electric (JAV), bet ir Siemens (Vokietija), ABB-Atom (Šveicarija/Švedija), Toshiba ir Hitachi (Japonija).
Pažymėtina, kad visi šiuo metu pasaulyje eksploatuojami tiek BWR, tiek PWR reaktoriai yra II kartos. ABWR yra nauja III plius kartos technologija, dar tik žengusi į rinką, todėl šių reaktorių pasaulyje dar nėra labai daug. Tačiau 4 ABWR reaktoriai jau yra eksploatuojami Japonijoje, dar po 2 statoma Japonijoje ir Taivane. Be to, ABWR reaktorių technologijos pasirinkimas yra svarstomas ir Suomijos Olkiluoto 4-ajam blokui ir planuojamai statyti Hanhikivi branduolinei elektrinei. Taip pat susidomėjimą šia technologija yra išreiškusios Lenkija, Turkija, Tailandas, JAV ir kai kurios kitos šalys. Šiose šalyse dabar vyksta pasiruošimas branduolinių elektrinių statybai ir siūlomų technologijų vertinimas.
Visagine planuojamas statyti ABWR tipo reaktorius yra sukurtas pagal patobulintus ankstesnius Europos šalių, Japonijos ir JAV verdančio vandens reaktorių projektus, panaudojant jų geriausias savybes ir atsižvelgiant į ilgametę šių reaktorių eksploatacijos patirtį. JAV branduolinės energetikos reguliatorius (NRC) įvardijo ABWR reaktorių kaip pažangiausią ir saugiausią šiuo metu rinkoje esančią technologiją, kurios saugos lygis yra didesnis už griežčiausius saugos ir saugos užtikrinimo reikalavimus.
Daugiau informacijos:
ABWR reaktoriaus technologija - http://www.vae.lt/files/apie_visagino_ae_technologija.pdf
Visagino AE verslo planas - http://www.vae.lt/files/Visagino_AE_projekto_verslo_planas.pdf

5. Ar kas nors Lietuvoje žino, kokia bus galutinė VAE kaina? Daugelyje šalių (Suomija, Prancūzija) statomų AE kaina per statybų laikotarpį išaugo dvigubai. Kiek ji išaugs Lietuvoje?

2011 metais Hitachi pateiktame pasiūlyme konkursui dėl strateginio investuotojo į Visagino AE nurodyta, kad Visagino AE pastatyti reikės iki 5 mlrd. eurų (~17 mlrd. Lt). Ši suma bus patikslinta iki galutinio investavimo sprendimo priėmimo, t.y. parengiamųjų darbų etape ir bus įtvirtinta priimant galutinį sprendimą investuoti. Be to, šią sumą pasidalins investuotojai pagal jiems teksiančius elektrinės akcijų paketus. Lietuvos nacionalinio investuotojo, bendrovės „Visagino atominė elektrinė“ dalis sudarys apie 6,5 mlrd. litų (38 proc.).
Atkreiptinas dėmesys, kad Suomijoje buvo statomas dar neišbandytas ir nė karto nestatytas branduolinės elektrinės modelis (EPR), tuo tarpu Hitachi jau yra pastačiusi 4 veikiančius ABWR reaktorius ir dar 4 yra statomi Japonijoje ir Taivanyje. Visos šios elektrinės buvo pastatytos laiku ir neviršijant nustatyto biudžeto.
Verslo plane taip pat yra pateikta jautrumų analizė (96 psl.), kuri, be kitų parametrų, įvertina ir galimą projekto pabrangimą ir statybų vėlavimus. Net ir pesimistinio scenarijaus atveju projektas yra atsiperkantis.

6. Iš kokių lėšų Lietuva dengs išaugusius VAE statybos kaštus? Kaip VAE numato finansuoti savo dalį investicijų, jeigu paaiškės, kad investicijos bus didesnės nei planuojamos? Jeigu planuojama tokiu atveju gauti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, tai kokios sritys liks nuskriaustos?

Atkreiptinas dėmesys, kad Visagino AE strateginis investuotojas Hitachi pasižymi gebėjimu pastatyti elektrines su ABWR reaktoriais laiku ir laikantis nustatyto biudžeto. Todėl tikėtina, kad Visagino AE projektas bus taip pat įgyvendintas neviršijant nustatyto biudžeto.
Visagino AE projektas, remiantis pasauline atominių ir kitų didelių projektų vystymo praktika, yra suskirstytas į keletą etapų:
1) ikikoncesinių darbų etapas – finansuojamas iš vidinių VAE ir strateginio investuotojo bei regioninių partnerių išteklių;
2) pasirašius ir patvirtinus koncesijos sutartį, bus pradėtas „riboto pranešimo pradėti darbus“ periodas – parengiamieji darbai iki statybų etapo, t. y iki galutinio sprendimo investuoti. Šį etapą vystis naujai įsteigta tarptautinė projekto įgyvendinimo bendrovė, finansuojama iš visų projekte dalyvausiančių investuotojų įnašų proporcingai jų turimoms akcijoms. VAE savo dalį finansuos vidiniais ištekliais ir turtiniu valstybės įnašu;
3) statybų periodas po galutinio sprendimo investuoti bus taip pat finansuojamas projekto įgyvendinimo bendrovės, finansuojamos investuotojų proporcingai jų turimoms akcijoms. Lietuvai priklausanti dalis bus finansuojama iš vidinių VAE resursų ir paskolų, taip pat neatmetama galimybė pritraukti ir privačius investuotojus. Lietuvos finansavimo planas yra pagrįstas:
 finansavimu iš eksporto kredito agentūrų (iki 60% visos investicijų vertės);
 vidiniais VAE finansiniais ištekliais;
 pajamomis, įvykdžius privalomą pagal ES direktyvas LITGRID AB atskyrimą nuo VAE akcijų paketo perleidimo kitam valstybės valdomam operatoriui;
 nesant pakankamo finansavimo iš išvardytų šaltinių, – elektros energijos tarifo specialiąja dedamąja, optimizuojant esamą viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) tarifo vidinę struktūrą.
Numatoma, kad nurodytų finansavimo šaltinių turėtų užtekti Lietuvos daliai finansuoti. Tai taip pat patvirtina Finansų ministerijos išvada dėl Koncesijos sutarties.
Daugiau informacijos:
Visagino AE verslo planas - http://www.vae.lt/files/Visagino_AE_projekto_verslo_planas.pdf

7. Kas garantuos, kad Lietuvos gyventojai nebus verčiami pirkti brangią VAE gaminamą elektrą? Jau dabar planuojama, kad iš suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje Lietuvos įmonės produkciją turės pirkti privalomuoju būdu. Ar Lietuvos Vyriausybė gali suteikti garantijas, jog tuo atveju, jei elektros gamybos savikaina VAE viršys elektros rinkos kainą, tikrai nebus įvesta jokių reikalavimų elektros vartotojams tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti elektros energiją privalomai iš VAE?

Elektros gamintojai jau nuo 2010 m. dalyvauja liberalizuotoje elektros rinkoje ir elektros kaina gamintojų nėra reguliuojama, tad elektros energijos gamybos dedamoji priklausys nuo elektros kainų elektros rinkoje ir rinkos dėsnių. Kaip ir kiti gamintojai, Visagino AE realizuos savo elektros energiją rinkoje. Visagino AE verslo plane pateiktos elektros rinkos kainų prognozės (žr. 8 klausimą).

8. Ar tiesa, kad Baltijos regione elektros pirkėjų ras tik pirma pastatytoji atominė elektrinė – t. y. Kaliningrado AE? Planuojama, kad pirmasis Kaliningrado AE blokas pradės veikti 2017 m., Astravo AE (Baltarusija) – 2018 m. Visagino AE – 2020-2022 m. Taigi regionas bus aprūpintas elektros energija dar iki pastatant VAE.

Iki 2020 metų, kuomet bus pradėta eksploatuoti Visagino AE, Baltijos šalys bus visiškai sujungtos su Šiaurės šalių ir Vidurio Europos elektros rinkomis. Visame šiame regione dėl didelio pralaidumo infrastruktūros sujungimo, elektros rinkoje formuosis panašios kainos ir visi importo šaltiniai bei elektros rinkos dalyviai konkuruos bendroje rinkoje. Visagino AE, kaip ir visi kiti rinkos dalyviai, elektros energiją pardavinės rinkoje, kuri ir formuos elektros energijos kainą. Įvairūs rinkos kainų prognozių scenarijai pateikti Verslo plane (81–88 psl.), taip pat Visagino AE ekonominiame pagrindime (Verslo plano 61–91 psl.).
Taip pat reikia pažymėti, kad pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP) Baltijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai (PSO) prisijungė prie bendrojo Europos tarpusavio kompensavimo mechanizmo, pagal kurį nustatomos elektros energijos prekybos ir dalies infrastruktūros naudojimo kainos trečiosiomis šalimis ir taikomi nustatyti tarifai elektros importui į trečiąsias šalis ir eksportui iš jų. Toks tarifo nustatymas turėtų būti taikomas ir Rusijos ar Baltarusijoje esantiems generatoriams.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dar nėra nė vieno eksploatuojamo VVER-1200 tipo reaktoriaus, prognozuoti elektros energijos gamybos savikainą planuojamose Baltijos ir Astravo atominėse elektrinėse ir lyginti ją su ABWR tipo reaktoriais, kurie jau yra eksploatuojami nuo 1996 metų, būtų nepagrįsta. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu su Kaliningrado sritimi nėra pakankamų pralaidumų, kad būtų galima eksportuoti didelius energijos kiekius, taip pat Lietuva, Lenkija ar kitos kaimyninės šalys neplanuoja tokius pralaidumus sukurti.
Daugiau informacijos:
Visagino AE verslo planas - http://www.vae.lt/files/Visagino_AE_projekto_verslo_planas.pdf

9. Kiek kainuos branduolinių atliekų saugojimas – 1,7 mlrd., 8 mlrd. ar 13 mlrd. litų? Ar tai valstybės paslaptis? VAE verslo plane numatyta, kad į elektros gamybos kaštus įeina ir elektrinės uždarymo kaštai, per 60 eksploatacijos metų sukaupiant 1,1–1,7 mlrd. litų fondą VAE uždarymui. 2007 m. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) parengtoje ataskaitoje numatyta, kad Ignalinos AE susidariusio panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyvių atliekų laidojimo išlaidos yra apie 8 mlrd. litų. Švedijos ekspertų vertinimu, jos gali siekti apie 13 mlrd. litų. Kodėl toks didelis skirtumas tarp VAE uždarymui numatyto sukaupti fondo dydžio ir planuojamų išlaidų Ignalinos AE uždarymui?

Koncesijos sutarties 6 priede numatyta, kad prieš pradedant eksploatuoti Visagino AE bus įsteigtas specialus fondas, kuriame bus kaupiamos lėšos, reikalingos AE eksploatavimo nutraukimui bei radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo ir dėjimo į atliekyną darbams finansuoti. Įmokų į fondą dydis bus nustatomas remiantis suplanuotomis eksploatavimo nutraukimo išlaidomis ir atliktais radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir dėjimo į atliekyną vertinimais. Taip bus įgyvendintas principas „teršėjas moka“, užtikrinant, kad ateities kartoms nebus palikta jokia našta.
Lyginti Ignalinos AE uždarymo finansinius įvertinimus su būsimosios Visagino AE uždarymu būtų netikslu visų pirma dėl visiškai skirtingų technologijų ir dėl skirtingų atominių elektrinių atsiradimo Lietuvoje ir uždarymo aplinkybių. Be to, Visagino AE susidarys daug mažiau atliekų. Per numatomus 60 eksploatavimo metų Visagino AE susikauptų ne daugiau kaip 1 200–1 800 tonų, tuo tarpu Ignalinos AE vien tik per 25 metus eksploatuojant du reaktorius sukaupta 2 500 tonų panaudoto branduolinio kuro.
Ignalinos AE uždarymui reikalingų finansinių lėšų trūkumą smarkiai lemia tokie veiksniai:
 AE buvo paveldėta iš Rusijos be jokių uždarymui skirtų lėšų. Tik Lietuvai perėmus AE, buvo pradėtas kaupti specialus uždarymo fondas, bet natūralu, kad jo pritrūko;
 AE uždarymas buvo politinis sprendimas, stojant į ES. Ankstyvas dviejų Ignalinos AE blokų uždarymas neleido elektrinei sukaupti reikalingų eksploatavimo nutraukimui lėšų ir turėjo didelių neigiamų padarinių Ignalinos regionui. Todėl uždarymo sąnaudos apima tiek tiesiogiai su uždarymu susijusias sąnaudas (eksploatavimo nutraukimo projektai), tiek ir netiesiogines sąnaudas, kuriomis švelninami netikėto IAE uždarymo socialiniai padariniai regionui. Šios lėšos yra įtrauktos į 2,9 mlrd. eurų sumą;
 Ankstyvojo IAE uždarymo atveju Lietuva buvo priversta modernizuoti Lietuvos elektrinę kaip generacijos šaltinį, kompensuojantį uždarytą Ignalinos AE. Šios sąnaudos taip pat buvo įskaičiuotos į 2,9 mlrd. eurų sumą;
 RBMK reaktoriaus uždarymas ir išmontavimas vyksta pirmą kartą pasaulyje ir nėra sukaupta žinių šioje srityje, kuriomis būtų galima pasinaudoti Lietuvai.
 RBMK reaktoriuose naudojama daug grafito, o pasaulyje nėra pakankamai patirties, kaip jį tvarkyti;
 visi uždarymui reikalingi infrastruktūriniai objektai – radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir saugojimo kompleksas, atliekynai ir t. t. statomi tik vienos elektrinės uždarymui.

Visagino AE atveju dalis aukščiau minėtų sąnaudų nebus įskaičiuota, nes ABWR reaktorių eksploatavimo nutraukimo sąnaudos žinomos, uždarymo patirtis egzistuoja (nes tai yra visame pasaulyje paplitusi verdančio vandens BWR reaktoriaus technologija). Visagino AE uždarymo metu susidariusioms radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti bus galimybė naudoti jau pastatytus atliekynus ir juos toliau plėsti.
2002 metais Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra pradėjo vykdyti Panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių įvertinimo programą, kurioje analizuoja galimybes įrengti giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną Lietuvoje, dalyvauti įrengiant kelių Europos Sąjungos valstybių narių regioninį giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną ir išvežti panaudotą branduolinį kurą į valstybes, turinčias tinkamų atliekynų ir prisiimsiančias visą atsakomybę už šias atliekas.
Bendradarbiaujant su Švedijos branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo bendrove (SKB) 2005 metais modeliniais tyrimais buvo preliminariai pademonstruota, kad Lietuvoje taikant Švedijos koncepciją įmanoma įrengti giluminį kapinyną ir jame saugiai palaidoti panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes atliekas. Tačiau galutinis sprendimas gali būti priimtas tik atlikus išsamius tyrimus ir nustačius, kad atliekyno sąlygos tenkins saugos reikalavimus.
Lėšos, reikalingos VAE panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių atliekų laidojimui giluminiame kapinyne, bus detaliai įvertintos rengiant paraišką VATESI siekiant gauti licenciją statyti ir eksploatuoti naują atominę elektrinę ir bus šis kapinynas bus finansuojamas iš branduolinę elektrinę eksploatuojančio licencijos turėtojo (operatoriaus) lėšų.
Daugiau informacijos apie branduolines atliekas:
http://www.rata.lt/download.php?file_id=146 ir http://www.vae.lt/lt/pages/ilgaamziu_radioaktyviuju_atlieku_tvarkymas

10. Kas finansuos VAE uždarymą – visi akcininkai, ar tik Lietuva? Kaip būtų sprendžiama VAE uždarymui reikalingų lėšų trūkumo problema, jei paaiškėtų, kad nesukaupta pakankamai pinigų VAE uždaryti? Kokie yra kitų VAE projekto akcininkų įsipareigojimai, susidarius tokiai situacijai ir kokiomis garantijomis jie pagrįsti? Ar Lietuvos mokesčių mokėtojai ateityje neliks vieninteliais VAE uždarymo finansuotojais?

Svarbiausias principas, kuris bus įgyvendintas kaupiant uždarymo lėšas, yra „teršėjas moka“, tai yra atliekų darytojas turi finansuoti visus atliekų tvarkymo darbus ir nepalikti jokios naštos ateities kartoms. VAE atveju visi akcininkai eksploatuos elektrinę ir atitinkamai visi akcininkai turės finansuoti uždarymą. „Teršėjas moka“ principas nustatytas Koncesijos sutarties 6 priedėlio pirmame punkte.
Reikalingų lėšų trūkumo, jei paaiškėtų, kad nesukaupta pakankamai pinigų VAE uždaryti, sprendimas numatytas Koncesijos sutarties 6 priedėlio 18 punkte: projekto bendrovė ne vėliau kaip iki paskutinės eksploatavimo termino dienos privalo įnešti į eksploatavimo nutraukimo fondą pakankamą įnašą, kad fondas visiškai dengtų eksploatavimo nutraukimo galutinę sąmatą. Į Visagino AE gamybos išlaidas įtrauktos ir atominės elektrinės uždarymo išlaidos, taigi lėšos eksploatacijos nutraukimui bus kaupiamos gaminant elektrą ir įtraukus jas į savikainą.
Kadangi įgyvendinant VAE projektą nuosekliai įgyvendinamas „teršėjas moka“ principas, Lietuvos mokesčių mokėtojai ateityje nebus VAE uždarymo finansuotojais.

Daugiau informacijos apie eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo finansavimo principus galima sužinoti Visagino AE projekto Koncesijos sutarties 6 priedėlyje - http://www.enmin.lt/lt/naujienos/KS_LT_final.pdf

11. VAE sako, kad paskolas grąžinsime per 18 metų, Ūkio ministerija – kad per 60 metų? Kas meluoja? Kokie yra numatomi realūs paskolos grąžinimo terminai ir kokia reali elektros energijos gamybos VAE savikaina pirmaisiais elektrinės eksploatacijos metais?

Iš esmės tai nėra du skirtingi scenarijai. Tai vienas ir tas pats scenarijus tik su pasirinkimo galimybe. Pirmąją paskolą, t. y., maksimaliai 18 metų paskolą, jau statybos laikotarpiu bendrovė galės gauti iš Japonijos ir Amerikos vyriausybinių bankų JBIC ir USEXIM. Šių bankų paskolos yra griežtai reglamentuojamos Europos bendradarbiavimo ir prekybos organizacijos taisyklių, kurios neleidžia atominių elektrinių projektams suteikti paskolų ilgesniam nei 18 metų terminui. Tada pradėjus eksploatuoti elektrinę ir gavus elektrinės eksploatacijos leidimus jos rizikos bus sumažintos iki minimumo ir taip bus atvertos durys į pasaulines kapitalo rinkas, kurių finansavimą bus galima rinktis kaip galimą paskolų refinansavimo galimybę.
Iš esmės niekas negali tiksliai pasakyti, kokios bus rinkos sąlygos po 10–30 metų ir kaip bus geriau elgtis įmonei tuo metu. Todėl pagal aplinkybes įmonė galės pasirinkti:
 išlaikyti daugiau skolų savo kapitalo struktūroje, nes, kaip rodo praktika, veikiančioms elektrinėms yra lengva susirasti kreditorių kad ir iš įprastų komercinių bankų (šiuo metu didelėse energetinėse įmonėse skolinimosi lygis siekia 40–60 proc.);
 atiduoti paskolą per pirmuosius 18 veiklos metų ir veikti be paskolų.

Atkreiptinas dėmesys, kad VAE verslo planas ir vienu, ir kitu atveju yra patrauklus.
Atsižvelgiant į elektros energijos rinkas ir jos tendencijas bendrovė turės galimybę pasilikti tą opciją, kuri bus ekonomiškai pagrįsčiausia, t. y. arba pasilikti tą patį 18 metų paskolų grąžinimo terminą, arba refinansuoti paskolas ir pasirinkti ilgesnį grąžinimo terminą.

12. Kodėl Lietuvoje nėra nepriklausomos institucijos atsakingos už atominę saugą? Atominės energetikos ekspertai teigia, kad Atominės energetikos saugą kontroliuojanti institucija turi būti nepriklausoma, o jei ji yra pavaldi vyriausybei, objektyvumo sunku tikėtis. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) yra pavaldi ministrui pirmininkui – kur garantija, kad ji ateityje nevykdys politikų valios ir neslėps nemalonių faktų?

Tarptautinė bendruomenė ir branduolinės energetikos ekspertai akcentuoja branduolinę energetiką reguliuojančios institucijos nepriklausomumą. Nepriklausomumą nuo licencijos turėtojų bei pareiškėjų licencijai gauti ir nepriklausomumą nuo atsakingos už branduolinės energetikos vystymą valstybės institucijos (Lietuvoje – Energetikos ministerija). Tai savo išvadose pažymėjo ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertai, periodiškai atliekantys TATENA šalių narių branduolinės saugos infrastruktūros nepriklausomą vertinimą.
Siekiant suteikti Lietuvos branduolinės saugos reguliatoriui VATESI tinkamą nepriklausomumo lygį, įgyvendinant Europos Tarybos direktyvos 2009/71/EURATOMAS, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema, nuostatas, Seimas 2011 m. priėmė branduolinės energetikos ir branduolinės saugos reglamentavimą ir priežiūrą nustatantį įstatymų bei įstatymų pakeitimų paketą. Naujos redakcijos Branduolinės energijos įstatymas (2011 m.) nustato, kad, atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, VATESI sprendimus priima savarankiškai. VATESI funkcijos yra atskirtos nuo kitų institucijų, įstaigų ar organizacijų, užsiimančių branduolinės energetikos plėtra ar branduolinės energijos panaudojimu, įskaitant elektros energijos gamybą, funkcijų. Būtina pažymėti, kad VATESI nėra pavaldi Ministrui Pirmininkui. VATESI viršininką skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu, o VATESI yra atskaitinga Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei, todėl prielaidų abejoti VATESI sprendimų nepriklausomumu nuo politinės valios nėra.

13. Kodėl nėra jokio plano, kur laidoti Ignalinos AE atliekas? Kodėl VATESI nesiima vykdyti ES direktyvos iki 2015 m. parengti giluminio atliekų laidojimo plano? Ignalinos atliekos saugomos „laikinai“. Anot VATESI, ateityje bus sprendžiama, kur jas laidoti. VAE atliekos taip pat bus saugomos „laikinai“?

Numatytas Ignalinos AE atliekų tvarkymas aprašytas Ignalinos AE galutiniame eksploatavimo nutraukimo plane. Atkreipiame dėmesį, kad Ignalinos AE jau keletą metų įgyvendina dviejų kapinynų projektus – Trumpaamžių labai mažo aktyvumo atliekų paviršinio kapinyno ir Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio kapinyno.
2002 metais Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra pradėjo vykdyti Panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių įvertinimo programą, kurioje analizuoja galimybes įrengti giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną Lietuvoje, dalyvauti įrengiant kelių Europos Sąjungos valstybių narių regioninį giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną ir išvežti panaudotą branduolinį kurą į valstybes, turinčias tinkamų atliekynų ir prisiimsiančias visą atsakomybę už šias atliekas.
Europos Sąjungos Taryba 2011 m. liepos 19 d. priėmė direktyvą 2011/70/EURATOMAS, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema. Pagal direktyvos nuostatas radioaktyviųjų atliekų tvarkymui šalyje turi būti sukurta nacionalinė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politika, nacionalinė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistema ir parengta nacionalinė programa, apimanti visus etapus nuo atliekų susidarymo iki dėjimo į kapinynus. Direktyvos nuostatos iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. turi būti perkeltos į Lietuvos teisinę bazę, o pirma nacionalinė programa parengta iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio.
Lietuvoje parengtas ir įgyvendinamas planas dėl minėtos ES direktyvos perkėlimo į Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Analizuojama galimybė Lietuvoje statyti giluminį atliekyną, kuriame bus palaidotas IAE ir VAE panaudotas branduolinis kuras ir kitos didelio aktyvumo atliekos. Toks atliekynas bus būtinas nepaisant to, ar Visagino AE projektas būtų įgyvendintas. Įgyvendinus Visagino AE projektą, atliekyno išlaidos būtų proporcingai padalintos tarp VAE ir IAE ir taip sumažinta finansinė našta. Koncesijos sutarties 6 priede numatyta, kad prieš pradedant eksploatuoti elektrinę bus įsteigtas specialus fondas, kuriame bus kaupiamos lėšos, reikalingos finansuoti elektrinės eksploatavimo nutraukimo bei radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo ir dėjimo į atliekyną darbams finansuoti. Minėtame specialiame fonde bus kaupiamos lėšos, įmokų į fondą dydis bus nustatomas remiantis suplanuotomis eksploatavimo nutraukimo lėšomis ir atliktais radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir dėjimo į atliekyną vertinimais. Taip įgyvendinamas principas „teršėjas moka“ ir užtikrinama, kad neliktų jokios naštos ateities kartoms.
Daugiau informacijos:
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=403280
Ignalinos AE įgyvendinami eksploatavimo nutraukimo projektai http://www.iae.lt/veikla/eksploatacijos-nutraukimo-projektai/vykdomi-projektai/

14. Kodėl teigiate, kad VAE statybos sukurs 6000 darbo vietų Lietuvos gyventojams? Tarptautinė praktika rodo, jog AE statybų metu sukuriama daugiausia laikinų darbo vietų, o didžiąją dalį darbų atlieka ne nacionalinės įmonės. Štai Suomijoje, kur veikia stipri statybos ir metalurgijos pramonė, o įmonės yra sukaupusios ilgametę patirtį statant atomines elektrines, Olikuoto-3 AE statybos metu suomių kompanijos gavo tik 25 procentus visų reaktoriaus statybos užsakymų. Visos kitos statybos lėšos iškeliavo užsienio kompanijoms. Be to, kur Lietuva gaus savų branduolinės energijos specialistų: buvę Ignalinos AE darbuotojai – išvykę arba pensinio amžiaus. Mūsų aukštosios mokyklos rengs tik po 30-50 branduolinės energetikos absolventų kasmet. Kas yra šių specialybių dėstytojai Lietuvoje? Kokia jų praktinė patirtis? Jei mūsų absolventai ir gaus diplomą, kur jie įgis patirties? Ar tiesiai iš aukštosios mokyklos suolo keliaus į AE?

Teiginys, kad buvę Ignalinos AE darbuotojai yra išvykę ar pensinio amžiaus, yra neteisingas. Šiuo metu UAB Visagino atominė elektrinė dirba grupė buvusių Ignalinos AE darbuotojų. Įvertinta, kad apie 30 proc. šiuo metu Ignalinos AE dirbančių specialistų galėtų dirbti VAE, pradėjus ją eksploatuoti. Be to, branduolinės energetikos specialistų šiuo metu yra ne tik Ignalinos AE, bet ir Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete, Lietuvos energetikos institute, Fizikos institute ir su Ignalinos AE bei tarptautiniuose projektuose dirbančiose Lietuvos įmonėse.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mokslininkų patirtis neapsiriboja tik Ignalinos AE ir su ja susijusiais projektais, nes yra dalyvaujama didelėse tarptautinėse programose ir dirbama su plataus spektro branduolinės energetikos klausimais. Numatytas per metus aukštosiose mokyklose parengiamų 30–50 branduolinės energetikos specialistų skaičius yra pakankamas planuojamai Lietuvos branduolinei programai, kadangi didžioji dalis branduolinėje elektrinėje ar su branduoline elektrine susijusiose organizacijose ir įmonėse dirbančių žmonių nebūtinai privalo būti branduolinės energetikos specialistais. Reikia beveik visų įprastinių techninių sričių specialistų. Kaip žinoma, aukštosios mokyklos atlieka bazinį specialistų parengimą. Tolesniam specialisto rengimui dirbti VAE, vadovaujantis tiek Lietuvos, tiek tarptautiniais teisės aktais, privalės būti parengtos atitinkamos mokymo programos. Šios programos yra branduolinės elektrinės projekto dalis ir jas rengia rangovas. Už tinkamą personalo kvalifikaciją yra atsakinga elektrinę eksploatuojanti organizacija. Papildomus mokymus ir seminarus organizuoja bei finansuoja ne viena tarptautinė organizacija (pvz., Tarptautinė atominės energetikos agentūra).
Taip pat norėtumėme atkreipti dėmesį į tai, kad rengiantis plėtoti projektą buvo atlikta studija, kurioje buvo įvertintos vietinio verslo galimybės prisidėti prie projekto vykdymo. Buvo nustatyta kad Baltijos šalių tiekimo grandinė yra pajėgi įgyvendinti daugelį tradicinių statybos darbų, kurie yra būtini statant Visagino AE, taip pat galėtų patenkinti iki 30 proc. Visagino AE projekto paklausos. Pinigine išraiška regiono tiekimo grandinė gali tikėtis atlikti darbų maždaug už 5,2 mlrd. litų. Kadangi tokio masto statyboms verslas turi pradėti ruoštis iš anksto, dar 2011–2012 metais buvo organizuotos 3 konferencijos-seminarai, kurių metu verslo atstovai buvo išsamiai supažindinti su Visagino AE projekto teikiamomis verslui galimybėmis, reikalavimais, Hitachi darbo su tiekėjais metodais, pristatyta užsienio AE statybose dalyvavusių tiekėjų patirtis.
Daugiau informacijos:
Nacionalinė aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos specialistų rengimo 2008–2015 metais programa http://www.vae.lt/lt/pages/specialistu_rengimo_programa
Leidinys verslui – http://www.vae.lt/files/VAE_informacinis_leidinys.pdf
Konferencijos verslui – http://www.vae.lt/lt/pages/verslui


Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius
Komentarai
#1 | efrakcija · 2012.10.15 02:25:59
referendumą pralaimėjome.
Gaila Lietuvos ir keistų (na nesinori tokiame prestižiniame tinklalapyje rašyti "kvailų" ) Lietuvos žmonių daugumos. Mažumos (normalių ir mąstančių su galva) dar labiau, bet jie bent turi pasiteisinimą, kad ne jie sau išsikasė duobę.
#2 | Rimas Plevokas · 2012.10.16 04:50:05
Šitas referendumas buvo kiek kitoks- seniau runkelių nuomonė būdavo prieš referendumus įtakojama viena kryptimi. Dabar- buvo agituojama visai priešingai lyginant su burnojimu dėl uždaromos IAE. Dirbo ta pati gauja, bet tema visai kitos krypties. Tada- oi kaip blogai, suskė ta Europos Sąjunga, kiek darbo vietų prapuls dėl uždaromos elektrinės, elektra bus po litą ir t.t. Dabar- mirsim jei bus atominė! Pavyko perversti nuomonę visai kita kryptimi- tai rodo kiek išaugo masės (vos neparašiau- mėsos Grin ) valdymo galimybės.
#3 | Rimas Plevokas · 2012.10.22 02:32:31
J. Ohmano vertinimai (ne tik apie referendumą):

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/johmanas-lietuviu-tapatybe-rinkimuose-arba-uspaskichas-kaip-atominis-karalius.d?id=59808657
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba užsiregistruoti.

Nėra reitingų.